Tarptautinis finalas – 2013

Tarptautinis 2013 metų „Matmintinio – Pranglimine“ finalas vyko gegužės 11 dieną Alušta mieste, Krymo Autonominėje Respublikoje, Ukrainoje.

Kelionė buvo itin ilga (į vieną pusę apie 2000 km , t. y. dvi dienos ten ir tiek pat atgal). Tai buvo pirmoji kelionė, kurios tik nedidelę išlaidų dalį pavyko finansuoti rėmėjų lėšomis. Gaila, tačiau dėl tokio finansavimo ir/arba ilgos trukmės kelionėje negalėjo dalyvauti keli geriausi Lietuvos komandos nariai…

Išvykome itin anksti – vos prasidėjus gegužės 9 dienai – 00:01. Visą naktį ir dieną keliavome per Lenkiją ir Ukrainą, kažkiek užtrukome ant sienos ir vėlai vakare atvykome į Бiла Церква miestelį Ukrainoje, truputį piečiau Kijevo. Apsistojome iš anksto užsakytame viešbutyje „City Park Hotel“ – viešbučio numeriai buvo netgi puikesni, nei nuotraukose 😉

Iš ryto kėlėmės gana anksti, pusryčiavome viešbutyje pagal programą „kiek telpa“ ir išsiregistravome. Pakeliui sustojome buvusioje atominių (branduolinių) tarpžemyninių raketų paleidimo bazėje, kurioje dabar įrengtas muziejus. Išklausėme įdomią ekskursiją, apžiūrėjome raketas, aptarnaujančią techniką, nusileidome į požeminės vadavietės pirmąjį lygį (esantį arčiausiai žemės paviršiaus). Ekskursiją vedė žmogus, pats tarnavęs čia dislokuotame dalinyje, todėl galėjo atsakyti į visus mūsų klausimus.

Pasisėmę įspūdžių, keliavome toliau link Krymo. Truputį užtrukome prie simbolinės Ukrainos-Krymo AR sienos – patikrino, kas tokie, kur važiuojame. Turėjome Aluštos miesto Vykdomojo komiteto kvietimą atvykti į varžybas – tai dokumentas padarė tinkamą įspūdį ir mūsų ilgai neužlaikė. Keliai Ukrainoje nebuvo ypatingi – užtrukome kiek ilgiau, nei planavome ir paskutinėje kalnų perėjoje (kelyje Simferopolis-Alušta, likus maždaug ~20 km iki kelionės tikslo) mus sustabdo vietinė milicija. Pasirodo, pagal Ukrainos įstatymus, transportas, vežantis vaikus, naktį važiuoti negali. Prasideda derybos – na, autobusas ne visai vaikų, o mišrus, nes vaikų realiai yra tik mažiau, nei pusė, o kiti suaugę. O vaikų ženklas uždėtas todėl, kad autobuse yra vaikų ir mes esame atsargūs ir norime, kad ir kiti vairuotojai būtų atsargūs. O kadangi keliai prastesni, nei tikėjomės, tai mes važiavome atsargiai ir atsakingai… O va dar mūsų kvietimas su antspaudu iš miesto Rados… Neaišku, kas paveikė, bet, tikėtinai supratę, jog prognozė rodo, kad grivnomis šįkart nelis – paskaitė mums instruktažą apie tai, kad kalnuose yra labai pavojinga, todėl šiame kelyje yra net keturios gaudyklės (kelio atšakos, užpildytos skalda, į kurią galima pasukti, jei sugenda stabdžiai – kildamas automobilis praranda greitį, o ratai nugrimzta į skaldą, taip sulaikydami automobilį, kad jis neberiedėtų atgal).  Mes turime pasirašyti, kad instruktažą išklausėme ir – „geros kelionės, būkite atsargūs“.

Į viešbutį „Sport“ Aluštoje atvykome gal apie pusę pirmos nakties (nors tikėjomės ~22:00). Vėluojame, bet registratūra mūsų laukia, vakarienė irgi paruošta. Maistas neypatingai įvairus, bet tikėtinai labai sveikas. Pasirodo, pas juos kaip tik šiuo metu gyvena kažkokio aukšto rango krepšininkų komandos, o jų virtuvės meistrai žino, koks maistas turi būti kaloringas ir visoks kitoks, žodžiu – „kapojam“ grikius, avižinių dribsnių košes, geriame labai sveiką arbatą ir panašiai – visas dienas, kiek ten gyvenome 😉

Sekančios dienos rytą – varžybos! Tie, kas tuo metu laisvi – išvyksta į ekskursijas į miniatiūrų parką ir akvariumą. Vėliau grupės keičiasi – tie, kas sprendė – į ekskursijas, o kas pramogavo – varžybos. Pasibaigus varžyboms – apdovanojimų ceremonija, kur mūsų komanda vėl pasirodė draugiškiausia, palaikydama savo narius.

Sekmadienis – poilsio diena. Kadangi mūsų komanda buvo vienintelė, išreiškusi norą papildomoms ekskursijoms – keliavome į muziejų, skirtą katastrofoms ant vandens, kuris yra įsikūręs po bažnyčia-švyturiu. Ten taip pat susipažinome su narų darbu ir jų apranga bei įranga. Po to keliavome į dendro-zoologijos sodą, kuriame yra eksponuojami medžiai ir gyvūnai. Dalis ekskursijos vyko patalpoje, o po to vaikščiojome lauke. Vakare, kaip jau tapo įprasta „Nintendo Wii“ šokiai „Just Dance“ programos ritmu.

Pirmadienį išsimiegojome, papusryčiavome ir išvykome atgal. Kelionę suplanavome taip, kad naktį miegame autobuse – taip sutaupome pinigus nekvynei ir gauname „nemokamą“ dieną ekskursijoms. Apie 09:00 norime būti Kijeve, tada vairuotojai daro privalomą 9 valandų sustojimą ir 18:00 mes pajudame link Lietuvos. Atvykome netgi kiek anksčiau, 08:00 ir sustojame miesto pakrašytyje, netoli nuo metro linijos. Važiuojame į miesto centrą, kur aplankome „Eksperimentariumą“ – mokslo muziejų, kuriame viską galima liesti, bandyti, tyrinėti. Mums labai patiko ir praleidome ten nemažai laiko. Po to keliavome pavalgyti į «Пузата Хата» restoraną – jų yra keliolika Kijeve (ir dar daugiau – kituose Ukrainos regionuose), maistas yra paruoštas iš anksto – renkiesi, į ką akys krypsta labiau, susimoki prie kasos ir eini prie staliuko valgyti. Buvo skanu, nebrangu ir daug 😉

Na, beveik ir viskas… Kaip ir žadėjome – 18:00 atskubėjome prie autobuso, išvykome namo. Naktis autobuse, pasieniečiai prie Ukrainos-Lenkijos sienos, išsimiegoję pabudome Lenkijoje – jau beveik namai… Berods 09:00 jau buvome Kaune, kur mūsų laukė tėvai ir kiti giminės. Dar viena puiki „Matmintinio“ kelionė 😉

Tarptautinio finalo ‘2013 nugalėtojai:

  • 1-3 kl. grupė
    1. Rene Žižek / Slovenia
    2. Konstantin Gorbatovski / Estonia
    3. Jegor Jakovlev / Estonia
  • 4-6 kl. grupė
    1. Jaan Otter / Estonia
    2. Urh Krafogel / Slovenia
    3. Sandra Macijauskaitė / Lithuania
  • 7-12 kl. mergaičių grupė
    1. Greta Mušeikytė / Lithuania
    2. Deimantė Stanionytė / Lithuania
    3. Kaja Tuškei / Slovenia
  • 7-12 kl. berniukų grupė
    1. Mart Kiis / Estonia
    2. Nerijus Laužadis / Lithuania
    3. Jakob Gill / Estonia
  • Suaugusiųjų moterų grupė
    1. Kristin Jesse / Estonia
    2. Birutė Narijauskaitė / Lithuania
    3. Mare Oja / Mirjam Põldsaar / Estonia
  • Suaugusiųjų vyrų grupė
    1. Mart Meos / Estonia
    2. Erki Adams / Estonia
    3. Mihkel Gill / Estonia

Tarptautinio finalo akimirkos: